respublika.lt
 

Linas Adomaitis: "Į save pirštu niekada nerodau" (foto)nuotraukos (1)

2008 gruodžio mėn. 14 d. 10:38:00
www.vakarozinios.lt

Populiarus muzikos atlikėjas ir prodiuseris, kompozitorius Linas Adomaitis gimė profesionalaus smuikininko šeimoje. Augo, brendo ir iki šiol gyvena pasaulyje, kuriame garsiai skamba muzika. Tačiau kai susitikome pokalbio kavinėje, Linas pasirinko stalelį, virš kurio nėra garso kolonėlės. Kitas dalykas, kuris nustebino: laibasis L.Adomaitis užsisakė dubenį sočios sriubos, bulvinių blynų su mėsa ir dar vištienos su ryžiais. Kur jam tilps?! Netilpo. Bet dainininkas patikino: valgo daug. Visgi mitybos tema šįkart negrojo pirmuoju smuiku. Mudu kalbėjomės apie gyvenimą su indėnais, muzikinę karjerą ir naujausią albumą "Window Of My Soul", išleistą neįprastai - USB laikmena, - rašo "Geras!".

×
nuotr. 4 nuotr.

Buvo chuliganas

- Linai, ar nepražiopsojome kokio nors apvalaus tavo kūrybinės veiklos jubiliejaus?

- Aš viską skaičiuoju daugmaž nuo "L+" laikų. 1997 metus akcentuoju kaip pradžią. Nors su muzika einu nuo 6-erių, kai tėvas mane nuvedė pas savo mokytoją, dabar jau šviesaus atminimo Vladą Varčiką. Bet vaikystėje aš toks chuliganas buvau...

- Ne iš tų mažųjų smuikininkų, kurie liūdnai čirpina savo instrumentą, kai kiemo draugai už lango gainioja kamuolį?

- Oi ne. Aš kaip tik tais kiemais pralaksčiau su lanku rankose, indėnus žaisdamas ir šunį dresuodamas. Paskui dėl to net šiek tiek gailėjausi. Iki šeštos klasės buvo lengvesni kūriniai - juos neblogai atlikdavau, net daug nesiruošdamas. Viskas ėjo kaip per sviestą. Vėliau prasidėjo sunkesni kūriniai. Žiūriu - technikos jau mažoka. Tada tėvas nusivedė mane pas garsaus smuikininko Vilhelmo Čepinskio tėtį - Stanislovą Čepinskį. Ten jau privačiai mokiausi griežti smuiku.

- Tėvai turėjo rimtų ketinimų padaryti iš tavęs smuikininką?

- Tėvas norėjo, kad vaikai turėtų užsiėmimą, nesitrankytų gatvėmis ir gyventų su muzika, nes muzika yra dvasinis dalykas.

- Ir tu, ir brolis Marius užaugote "teisingai". Dabar gerai sutariate? Rodos, kartu dirbate?

- Jis dirbo mano studijoje keletą metų, bet paskui persikraustė į Vilnių. Sutariame gerai, kaip kitaip broliai gali sutarti? Yra šeimos tradicijos, vieni kitus gerbiame.

- Brolis persikėlė į Vilnių, o tu likai ištikimas Kaunui.

- Aš dar "L+" laikais nusipirkau Kaune butą, gyvenu gražioje vietoje, ant skardžio. Pro langus matau kone visą miestą: Kauno pilį, senamiestį. Kaunas - labai jaukus miestas.

Vizitinė kortelė

- Kas parašyta tavo vizitinėje kortelėje? Kompozitorius, aranžuotojas, atlikėjas?

- Aš neturiu vizitinės kortelės. (Šypsosi.)

- O ką įrašytum, jei turėtum?

- Ko gero, "dainininkas". Nors muzikoje daug dalykų darau, taip pat - prodiusuoju. Esu įrašęs V.Čepinskį - tai buvo mano magistrinis darbas, kai garso režisūrą studijavau. Dirbau ir su "Biplan", Samu, Rosita Čivilyte, Česlovu Gabaliu, Vaidu Baumila, net Virgiu Stakėnu. Tanokai Beardui įrašiau visą albumą... Su daugybe žmonių dirbau. Buvo įdomu.

- Pasididžiuoji?

- Pasidžiaugiu. Nežinau, ar reikėtų didžiuotis savo darbais. O pasidžiaugti būtina. Jeigu kas nors giria, nebėgu į šoną. Bet ir į save pirštu niekada nerodau. Nesakau - štai, žiūrėkit, ką padariau.

- Esi nemažai padaręs, turi vardą. Kokias užkardas šiais laikais tau dar tenka įveikti? Kas sunervina?

- Gal būtų neteisinga sakyti, kad niekas nenervina, nes yra dalykų, kurie nervina. Tačiau po tų ilgų kelionių pradėjau kitaip į viską žiūrėti. Bendrauju su savo rato žmonėmis, kuriu muziką, kuri man patinka, o ne kurios reikia, kad kam nors įtiktum. Privalai daryti tai, ką gali atlikti geriausiai, tada gyvenimas eina į priekį.

- O pragyvenimui užtenka?

- Užtenka. Tikėjimo galia iš tikrųjų yra labai didelė. Ir tokios dainos, kaip "Aš tavo kūnas", įrašyta su "Pieno lazeriais" (ji tapo "Salt Sound" festivalio himnu) arba "Daug kas tau sako", kurią dainuoju su Vaidu Baumila, - jos turi tam tikrą energinį užtaisą. Teko girdėti iš žmonių, kad tai paliečia širdį. Tokie žodžiai veda į priekį.

Gražiausias saulėlydis

- Kelionėse, ko gero, įpratai prie buitinio minimalizmo? Juk kitame pasaulio krašte pamatei, kad žmonės, gyvenantys be daiktų, be nieko yra tokie laimingi. Viską teko pervertinti iš naujo?

- Galėčiau valandų valandas pasakoti apie tai, ką ten pamačiau. Iš pradžių su Hokšila keliavom, po trijų savaičių jis išvyko į Lietuvą, aš dar 40 dienų pasilikau vienas. Tai turbūt buvo pats nuostabiausias laikas mano gyvenime. Pas indėnus kunus buvo puikios sąlygos apmąstyti, kur einu, ką nuveikiau, ką norėčiau nuveikti, ką dariau ne taip. Patekau į tokią aplinką, kur žmonės dar prieš 80 metų nežinojo, kas yra pinigai ir iki šiol nekalba apie pinigus. Jie gyvena mainų sistema, nuoširdžiai vienas kitam padeda. Kunai yra nepriklausomi, jų žemės - netoli Panamos. Žmonės ten gyvena taip pat, kaip prieš 500 metų, pasistatę namelius iš bambukų. Jie niekam nemoka mokesčių. Tiesa, žino, kad tokie yra. Sako: "Kai kurie mūsų žmonės išvyksta gyventi į Panamą. Ten jie turi
susimokėti už vandenį, už elektrą, už telefonus, dar kažką. O kai grįžta pas mus į salas - jų akyse trūksta spindesio, laisvės, nes jie jau pririšti prie kitų vertybių, savo laiką aukoja, kad uždirbtų pinigus." Aišku, gyvenant pagal mūsų sistemą uždirbti yra labai svarbu, tą mes ir darome. Bet per daug įklimpęs pinigų "daryme" prarandi save.

- Kaip tu susikalbėjai su kunais?

- Kalbos buvo trys. Šiek tiek pramokau kunų kalbą - jei ką pasakydavau, visi labai džiaugdavosi, plodavo. Antra kalba - ispanų, kelionėje irgi pramokau. Bet sutikau ir indėnų, kalbančių angliškai. Iš jų labai daug sužinojau. Tie žmonės nėra laukiniai, tiesiog jiems nereikia daiktų. Saulė šviečia, šilta, nei radiatorių nereikia, nei ko nors panašaus. Vis tiek elektros neturi. Jie sako: "Jūs žiūrite per "Discovery" saulėlydį ir žavitės - kaip gražu. O tu ateik ant liepto už pusvalandžio ir savo akimis pamatysi saulę per pusę dangaus - gražiausią saulėlydį gyvenime."

- Pamatei?

- Mačiau jį kiekvieną vakarą. Kai plaukdavau su kanoja iš salos į salą, būdavo taip, kad jau leidžiasi saulė. Tu yriesi, o horizonto linija aplink brėžia ratą... Išvydau labai gražių vaizdų, jau nekalbant apie tai, kad delfinai aplink tave šokinėja, skraidančios žuvys... Daugybę dalykų iki tol tik per "Discovery" ir mačiau. (Juokiasi.)

- Neapniko mintis, - gal velniop tą Lietuvą?

- Ne.

- Čia irgi gražūs saulėlydžiai?

- Ten labai atsiribojau nuo visko, kas vyksta Lietuvoje, nuo savo gyvenimo, buities, įrašų studijų. Ten viską pamačiau iš šono. Kartais žurnalistai klausia - buvai kelionėje, kūrei dainas, dabar turbūt bus daug indėniškų intonacijų? Ne, kaip tik ne. Toli nuo namų galėjau suformuluoti tikrą požiūrį į savo gyvenimą ir aplinką. Albume "Window Of My Soul" apdainuojama tai, kas vyksta mano širdy.

Indėnas atvedė į kelią

- Už jūrų marių filmuodamas dainos "Window Of My Soul" klipą davei savo smuiką palaikyti daugybei žmonių. Kaip jie į tai reaguodavo? Kažkokia filmavimo kamera, smuikas - ką daryti?

- Buvo ir kuriozinių situacijų. (Juokiasi.) Visada turėjau prie savęs kamerą. Pamatau kokį nors charakteringą veidą - prieinu ir savo laužyta ispanų kalba, "belekaip" aiškinu, kad noriu filmuoti. Žiūri žmonės į mane, galvoja, - kas čia vyksta? Bet linksi galva - gerai, padėsime. Sakau - tau reikia laikyti smuiką, ir viskas. O vaidinti ką nors? Ne, nieko. Nesišypsok, jokių veiksmų. Bet aš jiems nesugebėjau paaiškinti, koks klipo sumanymas. O jis toks: aš tarytum pradedu savo naująjį, solinį etapą, po visų grupių, projektų, pirmą kartą per dvylika metų. Ir turiu smuiką. Jis yra visa vienijantis instrumentas, nuo tada kai tėvas mane nuvedė pas V.Varčiką iki dabar, kai vėl paėmiau smuiką į rankas. Mano kelionėje daug žmonių laiko smuiką, o aš jo tarsi neturiu - pro juos praeinu, kaip pro nereikšmingus dalykus. Galop 90-ies metų indėnas - senas žmogus, kuris simbolizuoja išmintį - tiesia man smuiką, maždaug, "nedurniuok", imk ir grok. Aš pradedu groti ir klipe lieku su smuiku iki galo.

- Pagalvoji, jei savo laiku būtum neatsisakęs smuiko, dabar gal griežtum Modesto Pitrėno orkestre, tau plotų išlavinta filharmonijos publika?

- Tai, ko gero, ir būtų įvykę, jei vėlgi - ne tėvas. Jis mane nusivedė pas savo draugą, kuris turi įrašų studiją ir ten ėmiau mokytis programuoti. Supratau, kad tai yra MANO. Noriu kurti muziką.

Asmeninės detalės - tabu

- Bene daugiausia spauda rašė apie tave, kai su Simona dalyvavai "Eurovizijoje". Dabar pažvelgti atgal - juokinga?

- "Eurovizija" buvo labai įdomus ir reikalingas žingsnis karjeroje. Po "Eurovizijos" mes su Simona koncertavome Graikijoje, Kipre, Maltoje, Ukrainoje. Lietuvoje kiekvieną savaitgalį buvo koncertų, ir ne po vieną. Spauda mus labai palaikė. Dabar pažiūriu, kiek mama surinko - bus geras maišas, 4-5 kg straipsnių. Tad aš į tą laikotarpį negaliu žvelgti kaip nors - ai, čia nesąmonė buvo.

- Galbūt atmestinai negali žvelgti ir todėl, kad tuo metu kunkuliavo stiprūs vidiniai jausmai - judviejų meilė su Simona, kuri kažkodėl baigėsi. Kodėl?

- Niekada nepasakoju apie asmeninį gyvenimą žurnalistams. Nes jie perpasakoja žmonėms. Savo gyvenimą daliju į du - sceninį (ten gali ir pakvailioti) ir kitą - asmeninį, kuriame dalyvauju ne aš vienas, bet ir man artimi žmonės, mano mergina, jos tėvai, draugai. Tai - subtilūs dalykai. Yra žmonių, kurie iš to darosi reklamą, pasakoja: žiūrėkit, koks gražus mūsų miegamasis ir t. t. Bet tai panašu į bandymą įtikti, - imkite mane ir skaitykite. O aš nuo mažų laikų slapukas buvau, nemėgstu daug atvirauti.

- Bet šiuo metu savo miegamajame būni vienas, ar turi kam iš ryto patiekti sušio į lovą?

- Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. (Juokiasi.)

- Kas pirmiausia išklausė tavo albumą "Window Of My Soul"?

- Kiekvieną įrašytą dainą iškart nešdavau pklausyti savo tėvams. Jie ir teisingos kritikos pažerdavo, ir komplimentų. Vienas nieko nesprendžiu. Tariuosi su savo drauge, kitais žmonėmis.

- O sceninį įvaizdį kuri pats ar pasitelki į pagalbą profesionalų?

- Šiek tiek jau suformavau savo įvaizdį. Kai koncertuojame su Hokšila, mūsų įvaizdis primena tuos kelioninius improvizuotus šou gatvėse, "hosteliuose" ir t. t. Rengiamės kaip keliautojai - kareiviškomis kelnėmis, džemperiais. Bet šiaip labai mėgstu ir vertinu klasiką, man patinka kostiumai.

- Solidumo tau suteikia ne tik velvetinis švarkas, bet ir vešli barzda...

- Ji labai greitai auga. Tik keista: ir tėvo, ir mano barzda - juoda, nors mes abu - šviesiaplaukiai. Turime žemaitiško ir suvalkietiško kraujo. Lyg ir tikri lietuviai esame. Iš kur ta juoda barzda? (Juokiasi.)

- Tu sau gražus su barzda?

- Girdėjau žmones sakant, kad man tinka. Kelionėje patiko - atrodžiau kaip Robinzonas, nors indėnės moterys ragindavo nusiskusti.

- Aha, moterys! Gal kuri nors kvietė: "Eikime į džiungles, klėtį parodysiu"?

- Ne. Pas juos garbės kodeksas - svarbiau už viską. Kunų moteris, ištekėjusi už vyro, iki gyvenimo pabaigos lieka su juo. Visi tuokiasi iš meilės. Vienoje saloje - 200 žmonių, kitoj - 500, du žmonės įsimyli - vienas pas kitą kanoja plaukia. Visiška romantika... Beje, senoliai, kurie valdo visą situaciją, žiūri, kad užklydę keliautojai nedarytų neigiamos įtakos jaunimui, vaikams, kad per daug nesidairytų į jų moteris. Tai aptarinėjama vietos kongrese.

- Tave irgi aptarė?

- Mane vadino baltuoju broliu. Aš jiems bandžiau paaiškinti, ką reiškia mano vardas - linas, tai augalas. O jie sakė: "Mūsų kalba tavo vardas reiškia baltasis brolis." Ten visada esu laukiamas.

- Pagalvokime, koks įvyko dalykas: modernių technologijų nesužalotą kunų pasaulį tu nufotografavai, nufilmavai ir perkėlei į kone kosminę USB laikmeną! Nuvežtum indėnams - nesuprastų.

- Apie tą laikmeną dabar daug kas kalba. Tai tikrai išskirtinio dizaino albumas, pirmas toks Lietuvoje, Baltijos šalyse. Beje, Bobo Marlio dainos irgi yra išleistos USB laikmena. Tačiau tai sužinojau vėliau, nei pats padariau. O dėl kunų - jie suprastų, kas tai yra. Jie savo vaikus leidžia į mokyklas, domisi moderniomis technologijomis. Kai kurios šeimos saulės baterijomis pasigamina elektros energijos, kad galėtų pasižiūrėti filmą per DVD grotuvą. Aš vaizdo klipui filmuotą medžiagą jiems rodžiau. Į vieną namą susirinko pusė salos, visi žiūrėjo sutūpę... Užaugę kunų vaikai stoja į universitetus centrinėje Amerikoje. Šeimos, kurioje gyvenau, duktė ištekėjusi su vyru persikėlė į Panamą. Jis ten diegia kompiuterines programas... Taigi jie žino, kas yra USB laikmena. O kodėl albumui pasirinkau tokį formatą? Todėl, kad muzikos sklaida visada ieško naujų formų ir tai - viena iš jų. "Kompaktų" niekas nebeperka. Tiesa, išleidau ir CD (ko gero, paskutinį kartą). Bet kartu pabandžiau štai tokį dalyką - USB su muzika, vaizdo informacija ir grandinėle. Atrodo kaip neblogas aksesuaras.

- Grandinėlė be nikelio?

- Ji - platininė. (Juokiasi.)

- Linai, koks tavo sėkmės receptas?

- Visą laiką būti pakilios nuotaikos, o jei pačiam blogai - stengtis to blogumo neperduoti kitiems. Nemeluoti. Teisingai susidėlioti dorybės principus, vertybes. Reikia gyventi taip, kad ne tik save, bet ir kitus žmones galėtum padaryti laimingus. Štai čia ir yra sėkmės receptas - galvoti apie kitus.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠSIVERŽĖ: Jau antrą kartą šį mėnesį išsiveržė Asamos ugnikalnis, kuris yra Japonijos Honšiū saloje.
  • LOKALIZAVO: Graikijos ugniagesiai lokalizavo miško gaisrą, kilusį šeštadienį Samo saloje Egėjo jūroje, turistai grįžo į savo viešbučius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

 +14 +16 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

 +24 +26 C

1-2 m/s

 1-2 m/s

 

2 m/s

 

USD - 1.1065 PLN - 4.3550
RUB - 72.9460 CHF - 1.0893
GBP - 0.9045 NOK - 9.9593
reklama
Ūkis