Kaip įsivaizduojame pozuotojo darbą? Paslaptingai: šalta patalpa, apnuogintas ir it akmuo sustingęs modelio kūnas, kurį atidžiai tyrinėja dailininko budri akis. Ne veltui pozuotojų labai trūksta, nes šis darbas - ne iš lengvųjų. O dar ir atlygis už pozavimą yra varganas, vos 4 litai už valandą...

Provokacinis pasiūlymas

Naršant internete netyčia užkliuvo skelbimas, kad dailininkas ieško pozuotojos. Kadangi buvo nurodytas telefono numeris, nieko nelaukusi nutariau išbandyti sėkmę. Atsiliepė malonaus balso vyras. Įsitikinusi, kad jis vis dar ieško pozuotojos, pasiteiravau, kokio sudėjimo pozuotojos jis ieško. Jis atsakė, kad modeliui nekelia specifinių reikalavimų, pozuoti galėtų bet kuri moteris, tačiau jos kūnas turėtų kaustyti žvilgsnį. "Galimas dalykas, kad pozuojant reikės apsinuoginti... Moteris turėtų būti įdomi, kad ją tapant apimtų įkvėpimas ir tiesiog negalėčiau sustoti. Ji gali būti tiek apkūnaus sudėjimo, tiek liekna it anoreksikė", - paaiškino man dailininkas.

Pažadas drabužių neplėšti

Kai prisipažinau, kad man bus nejauku apsinuoginti, vyriškis "nuramino", jog jis nuo manęs drabužių neplėš, viskas vyks "natūraliai". Anot jo, kūno nuogumas yra antraeilis dalykas, jam labiau rūpi atskleisti mano vidinę būseną, o tai įmanoma tik nusimetus drabužius.

Kai pasiteiravau, ar pozuodama nuoga, būsiu saugi, jis užtikrino, kad merginų, kurių jam gyvenime netrūksta, tokiu būdu nebando prisivilioti. Vienas tapymo seansas truktų maždaug porą valandų, už jas aš gaučiau 20 litų. Kas dvidešimt minučių būtų daroma pertrauka, kad galėčiau pailsėti. Man sunerimus, kad tiek laiko galiu ir neišsėdėti vienoje padėtyje, dailininkas užtikrino, jog tai ne problema, nes jis gali tapyti ir judantį žmogų.

Tada pašnekovas manęs pasiteiravo, ar kada esu pozavusi, ar turiu kokių nors kompleksų ir ką aš mananti apie aktus...

Galiausiai dailininkas pasiūlė susitikti jo darbo studijoje ir konkrečiau aptarti visas detales, mat greičiausiai tai būsiantis nuolatinis darbas. Viską gerai apsvarsčiusi, pažadėjau jam paskambinti.

Pats tapo, pats pozuoja

Žygimantas Augustinas yra iš tų dailininkų, kurie mėgsta tapyti savo autoportretus. Anot jo, taip žymiai patogiau: visada esi sau po ranka, tad nereikia taikytis prie pozuotojų įgeidžių. Kai Žygimantui nusibosta tapyti savo atvaizdą, pozuoti tenka ir jo žmonai Ievai, draugams ar pažįstamiems.

"Nors pozuotojai nereikia specifinių bruožų, tačiau bet kuri moteris ja negalėtų būti. Su pozuotoja turiu jaustis patogiai. Nebūtinai turi užsimegzti kontaktas, tačiau tas žmogus turi kuo nors patraukti dėmesį. Man turi būti įdomu jį tapyti", - sako daugiau nei septyniolika metų tapantis dailininkas.

Įdomios ir jaunos, ir senos

Kaip teigia Ž.Augustinas, svarbiausia, kad kūrybinio proceso metu pozuotojas neerzintų. Būna, kad dėl pozuotojo kaltės dailininkas stengiasi kuo greičiau užbaigti paveikslą. Žygimantas neslepia, kad pasitaiko labai blogų pozuotojų, kurie nuolat vėluoja į darbą, o tapant visąlaik plepa: "Prisimenu vyriškį, kuris mėgo ilgai bei nuobodžiai kalbėti ir taip trukdė man susikaupti. Be to, į darbą jis ateidavo gerokai anksčiau, nes buvo įsitikinęs, kad į darbą geriau ateiti anksčiau, negu pavėluoti. Nors šia tema su juo rimtai pasikalbėjau, jis vis tiek ateidavo 15 minučių anksčiau. Tada skubiai baigiau tapyti paveikslą ir to pozuotojo daugiau nebekviečiau". Anot dailininko, dar nebuvo tokio atvejo, kad jis išvytų pozuotoją iš savo studijos.

Pasirodo, neproporcingas sudėjimas ar kūno defektai pozuotojui yra pranašumai. Peržvelgusi dailininko darbus, atkreipiau dėmesį, jog juose dominuoja pagyvenusios moters motyvas. Sudribęs kūnas ir susiraukšlėjusi oda dailininkui nėra atgrasūs, - tai jam tėra tapymo objektas. Dailininkas tikina, kad jam įdomios tiek jaunos, tiek vyresnės moterys. Merginos jį žavi jaunyste, o brandesnio amžiaus moterys - savo kūno istorija.

Jis tapo, o ne miega su jomis

Dailininką Ž.Augustiną daugiau įkvepia nuogas kūnas, tačiau specialiai jis nesistengia tapyti erotinių paveikslų. "Ką gali pasakyti drabužiai? Priešingai negu kūnas, jie pasako labai nedaug. Nebent tik iš kokios parduotuvės pirkti ar iš kokios medžiagos pagaminti. Tai man nėra įdomu, - nukerta menininkas. - Jau septyniolika metų tapau nuogus žmones, todėl nuogumas manęs neglumina. Kai buvau studentas, nuogos pozuotojos mane jaudindavo. Pirmą kartą nuogą moterį piešiau, kai man buvo aštuoniolika".

Vasarą Klaipėdoje personalinėje dailininko tapybos darbų parodoje buvo pirmą kartą demonstruojamas viešas tapybos seansas. Per jį Ž.Augustinas su dar dviem dailininkais tapė nuogus modelius: lėbaujantį Dionisą ir gundančią Bakchantę. Pasidomėjome, ar dailininkas nesusigundo nuogu pozuotojos kūnu. "Tai yra darbas, o ne pasilinksminimo būdas. Ne tam tapau nuogas moteris, kad su jomis miegočiau. Pozavimas - tai ne pretekstas prisivilioti moteris. Nors būna vilionių, tačiau nepainioju darbo su malonumais. Tapydamas domiuosi kitais dalykais, tad kol kas tokių minčių nekildavo, - atvirai kalba Žygimantas. - Pozuotojai nėra mano meilužiai ar draugai, nebūtinai su jais turi būti asmeninis ar net intymus ryšys".

Dailininkui idėjos gimsta akimirksniu, tačiau prireikia laiko joms subrandinti, o tapant keičiasi ir pati kūrinio mintis. Anot Žygimanto, būna, kad jis, nebaigęs darbo, drobę išmeta, nes jam pasidaro nebeįdomu tapyti. Paprastai paveikslą Ž.Augustinas nutapo per mėnesį, o kartais prie jo darbuojasi ir gerus metus.

Žmona pozavo Marijos paveikslui

Daugumai atrodo, kad pozuotojo darbas labiau tiktų ramesnio būdo žmogui. Anot menininko, išties lėtesnių apsukų žmogų yra lengviau tapyti. "Pabandykite nutapyti nuolat besikasantį ar kramtantį žmogų. Jis trukdytų susikaupti. Tačiau kartais reikia temperamentingo pozuotojo. Tai priklauso nuo idėjos. Man yra tekę tapyti vietoje nenustygstančią ispanų kilmės pozuotoją. Ji buvo labai gracinga, plastiškų judesių ir temperamentingo būdo. Mums, dailininkams, ši pozuotoja labai patiko ir mes su nekantrumu laukdavome kitų piešimo seansų", - prisiminė dailininkas.

Ž.Augustinui idėjos gimsta skirtingais būdais: kartais paskaičius knygą, kartais vaikštant gatvėmis arba pamačius įdomų žmogų. Jis labiausiai mėgsta tapyti ne iš atminties ar nuotraukų, o žvelgdamas į natūrą. Dailininkas nesiekia tiksliai atkartoti pozuotojo veido bruožų ar kūno linijų, jam patinka improvizuoti. Anot jo, iš pozuotojų jis pasisemia idėjų ir įkvėpimo: "Tapau remdamasis vaizduote. Naudoju tik tam tikras detales. Esu savo žmoną tapęs kaip Mariją Magdalietę, tačiau nereiškia, kad paveiksle yra pavaizduota būtent ji. Niekada nesiekiau savo žmoną įamžinti ateities kartoms. Manau, fotoaparatas šį uždavinį atlieka daug geriau".

Dailininkas vasario mėnesiui rengia kūno peizažų projektą. Šiuo metu Ž.Augustinas dirba su vyresnio amžiaus pozuotoju vyru, jis, anot pašnekovo, yra labai įdomus tiek savo išvaizda, tiek būdu. Anot Žygimanto, šis modelis yra ne tiek gražus, kiek įdomus: aukštas, liekno kūno sudėjimo, daug gyvenime patyręs. Dailės akademijoje pozuotoją piešė studentai, vėliau juo susidomėjo ir pats dėstytojas. Pažiūrėsime, kas iš to išeis.

Pozuotojas slepia veidą

40-metis Ugnius, nepanoręs viešai skelbti savo tikrosios pavardės, pozuotoju dirba jau beveik aštuoniolika metų. Pasidomėjome, kodėl vyras slepia ne tik savo pavardę, bet ir veidą. "Manau, kad lietuvių pasaulėžiūra yra šiek tiek iškreipta. Būtent dėl to nelabai norėčiau kalbėti viešai. Aišku, Lietuva nuostabi šalis ir ne visi žmonės tokie nesupratingi, dalis jų yra labai natūralūs", - kalbėjo pozuotojas.

Didžiausias atlyginimas, kurį vyras yra gavęs už pozuotojo darbą, buvo keturi šimtai litų. Tai ne pagrindinis Ugniaus darbas, o tik papildomas pajamų šaltinis.

Vyras neslepia, kad pozuotojo darbas yra nelengvas, nes tenka dirbti ir nepalankiomis sąlygomis. "Būna, kad pozuojant tenka ir šalti, tačiau pripranti prie neigiamų veiksnių. Tokie dalykai man nesudaro didelių sunkumų", - atvirai kalbėjo vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo pašnekovas.

Kaip teigia Ugnius, vyrų aktai dailininkų beveik nedomina, todėl pozuotojams apsinuoginti reikia retai. "Man nebuvo poreikio pozuoti visiškai nuogam, be to, tai neįeina į mano siūlomas pozavimo paslaugas. Man nepriimtini vyriški aktai, todėl taip pozuoti atsisakau", - kategoriškai teigia pašnekovas.

Ugnius nesikiša į kūrybinio darbo procesą, tačiau kartais jam būna smalsu, kaip pavyko dailininko darbas. Anot Ugniaus, jis pozuoja daugiau ne dėl pinigų, bet dėl galimybės prisiliesti prie meno: "Manau, kad žmogus, kuris dirba tik dėl pinigų, yra labai
nelaimingas".

Ugnius nežino, kiek dar laiko pozuos, nes šiuo metu radikaliai keičiasi jo gyvenimas ir pozavimui kartais nebelieka laiko.

Eglė nebijo apsinuoginti

Eglė Burjanaitė (22) Vilniaus dailės akademijoje ne tik studijuoja, bet ir pozuoja studentams. Dėl pozuotojų trūkumo dėstytojas paprašė Eglės papozuoti bendrakursiams, nuo to visas ir prasidėjo. Tačiau mergina teigia, kad tapyti yra kur kas įdomiau negu pozuoti, nes dailininkas užsiima kūrybiniu procesu.

"Negaliu sakyti, kad šis darbas man patinka, nors žmogui iš gatvės pozavimas suteiktų daugiau emocijų. Man tai kasdieniška aplinka, nes aš pati tapau pozuotojus", - sako mergina.

Nors Eglė prisipažįsta, kad iš pradžių buvo labai nuobodu pozuoti, tačiau dabar laikas greitai prabėga: "Kai mane tapo, mąstau apie ateities planus. Tai padeda visą laiką ramiai išsėdėti. Be to, juk yra daromos pertraukos, per kurias gali atsigerti arbatos ar parūkyti". Mergina džiaugiasi, kad pozuojant netenka šalti, mat pasitelkiama įvairių gudrybių, viena jų - pučiantis šiltas vėjelis.

Kaip teigia pašnekovė, kiekvienas žmogus nori, kad dailininkas jį nutapytų gražiai, todėl ji būtinai pasako pastabą, jeigu paveiksle pamato defektą. Anot E.Burjanaitės, pozuotojas gali būti negražus, bet labai įdomus. "Pozuotojas turi patikti dailininkui, nes pastarajam modelis yra savotiškas įkvėpimo šaltinis, nors tarp jų tėra formalūs santykiai".

Nors merginai šiuo metu pozuojant netenka apsinuoginti, Eglė teigia, kad tame ji nemato nieko baisaus: "Tai priklauso nuo aplinkos. Vieną dieną galiu norėti apsinuoginti, o kitą - jau nebe. Tiesą sakant, kompleksų neturiu. Be to, ir pati tapau nuogus pozuotojus, į juos imu žiūrėti kaip į kvadratų, kubų ir spalvų derinį. Tapau ir net nepastebiu, kad prieš mane yra nuogas žmogus".

Eglė mano, kad pozuotojui yra lengviau negu fotomodeliu, nes iš pastarojo nemažai reikalaujama: jis turi būti ne tik drąsus, bet ir turi mokėti elgtis prieš fotoobjektyvą.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Brigita"